Baltijos jūra: kokios žuvies geriau nevalgyti arba jos vengti?
Verta susimastyti. Baltijos jūra: Kokios žuvies geriau vengti? ”Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų“, – tokia fraze prasideda akcijos ir projektai, skirti mažinti Baltijos jūros taršą. O kaip tuomet su žuvimis? Atostogaujant pajūryje susidaro įspūdis, jog kas jau kas, tačiau jūros žvejai neskursta. Vidutinio ungurio kaina šiemet siekia 150 litų. Ir nuolaidos dėl to, jog tai žuvis iš „vienos labiausiai užterštų jūrų“, niekas pritaikyti nesiruošia.
Plekšnė… su lašeliu gyvsidabrio
Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui. Įdomu tai, kad nors gyvsidabrio koncentracija jūros vandenyje ir dugno nuosėdose nėra didelė, ji plekšnių raumenyse viršija leistinas normas.
Tuo nė kiek nesistebėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas, biologas Saulius Karalius. Anot jo, gyvsidabris, kaip ir kiti sunkieji metalai, į Baltijos jūrą patenka su pramoninėmis nuotekomis.
Mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas. Dėl tos priežasties, S. Karaliaus teigimu, Lietuvos krantus skalaujančios jūros žuvimi piktnaudžiauti nereikėtų.
„Žinoma, žuvį valgyti sveika. Ji sveikesnė už kiaulieną. Bet Baltijos jūros žuvies valgyti kasdien nereikėtų. Retkarčiais paskanaujant suaugusiam žmogui didelės žalos nebūtų, nes organizmas yra pripratęs prie taršos. Tačiau vaikams jos rekomenduojama kur kas mažiau. Apskritai geriau rinktis gėlavandenę arba okeaninę“, – teigė pašnekovas.
Kokios žuvies geriau vengti?
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kur kas didesnę nuodų dozę gauna plėšriosios žuvies mėgėjai, nes šios žuvys karaliauja mitybinės piramidės viršūnėje. Dėl to mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
„Plėšrių žuvų organizme tikrai yra daugiau kenksmingų medžiagų. Tai paaiškinti nesunku. Baltijos jūra yra apsupta civilizuotų valstybių, kurios pramoninius vandenis suplukdo į jūrą. O ji yra uždara, todėl šviežio vandens iš Atlanto vandenyno gauna mažai. Ji linkusi kaupti tai, kas į ją patenka. Todėl teršalų yra susikaupę pakankamai nemažai.
Teršalai sunkiųjų metalų forma kaupiami ir žuvyje. Fitoplanktonu minta zooplanktonas, o juo – smulkios žuvys. Jomis minta stambios žuvys. Ir kadangi plėšrūnės yra mitybinės piramidės viršuje, jos linkusios kaupti teršalus“, – aiškino S. Karalius, pridūręs, kad daugiau nei jose teršalų galima rasti tik jūrų žinduolių organizme.
Specialisto teigimu, labiausiai rizikuoja žuvies kepenų mėgėjai. Kadangi kepenys atlieka organizmo filtrų funkciją, jose kenksmingų medžiagų randama daugiausiai. Todėl jas vartojančius žmones Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas ragina delikatesu mėgautis ne per dažnai.
Ar normalu, kad už žuvį, praturtintą kenksmingomis medžiagomis, kasmet mokame vis brangiau? Pašnekovas sutiko, kad situacija paradoksali, tačiau jis tikino, kad ši tendencija ir toliau nekis, kadangi kainą diktuoja didelė paklausa.
Menkių kepenų geriau nevalgyti
Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sugautą žuvį tiria ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tyrimai sunkiųjų metalų žuvies organizme pastaraisiais metais nefiksuoja. Kartais randama tik dioksinų.
Tarnybos specialistai 2008 m. ištyrė 24 žuvų mėginius. Iš jų užteršti buvo 5. 2009-2011 m. tirta po 12 mėginių. Dioksinų rasta šeštadalyje. O pernai iš 16 mėginių teršalų neaptikta nė viename iš jų. Tačiau ar neužteršta žuvis, nepatenkanti į tiriamų rūšių sąrašą, neaišku.
Plekšnė… su lašeliu gyvsidabrio
Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui. Įdomu tai, kad nors gyvsidabrio koncentracija jūros vandenyje ir dugno nuosėdose nėra didelė, ji plekšnių raumenyse viršija leistinas normas.
Tuo nė kiek nesistebėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas, biologas Saulius Karalius. Anot jo, gyvsidabris, kaip ir kiti sunkieji metalai, į Baltijos jūrą patenka su pramoninėmis nuotekomis.
Mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas. Dėl tos priežasties, S. Karaliaus teigimu, Lietuvos krantus skalaujančios jūros žuvimi piktnaudžiauti nereikėtų.
„Žinoma, žuvį valgyti sveika. Ji sveikesnė už kiaulieną. Bet Baltijos jūros žuvies valgyti kasdien nereikėtų. Retkarčiais paskanaujant suaugusiam žmogui didelės žalos nebūtų, nes organizmas yra pripratęs prie taršos. Tačiau vaikams jos rekomenduojama kur kas mažiau. Apskritai geriau rinktis gėlavandenę arba okeaninę“, – teigė pašnekovas.
Kokios žuvies geriau vengti?
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kur kas didesnę nuodų dozę gauna plėšriosios žuvies mėgėjai, nes šios žuvys karaliauja mitybinės piramidės viršūnėje. Dėl to mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
„Plėšrių žuvų organizme tikrai yra daugiau kenksmingų medžiagų. Tai paaiškinti nesunku. Baltijos jūra yra apsupta civilizuotų valstybių, kurios pramoninius vandenis suplukdo į jūrą. O ji yra uždara, todėl šviežio vandens iš Atlanto vandenyno gauna mažai. Ji linkusi kaupti tai, kas į ją patenka. Todėl teršalų yra susikaupę pakankamai nemažai.
Teršalai sunkiųjų metalų forma kaupiami ir žuvyje. Fitoplanktonu minta zooplanktonas, o juo – smulkios žuvys. Jomis minta stambios žuvys. Ir kadangi plėšrūnės yra mitybinės piramidės viršuje, jos linkusios kaupti teršalus“, – aiškino S. Karalius, pridūręs, kad daugiau nei jose teršalų galima rasti tik jūrų žinduolių organizme.
Specialisto teigimu, labiausiai rizikuoja žuvies kepenų mėgėjai. Kadangi kepenys atlieka organizmo filtrų funkciją, jose kenksmingų medžiagų randama daugiausiai. Todėl jas vartojančius žmones Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas ragina delikatesu mėgautis ne per dažnai.
Ar normalu, kad už žuvį, praturtintą kenksmingomis medžiagomis, kasmet mokame vis brangiau? Pašnekovas sutiko, kad situacija paradoksali, tačiau jis tikino, kad ši tendencija ir toliau nekis, kadangi kainą diktuoja didelė paklausa.
Menkių kepenų geriau nevalgyti
Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sugautą žuvį tiria ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tyrimai sunkiųjų metalų žuvies organizme pastaraisiais metais nefiksuoja. Kartais randama tik dioksinų.
Tarnybos specialistai 2008 m. ištyrė 24 žuvų mėginius. Iš jų užteršti buvo 5. 2009-2011 m. tirta po 12 mėginių. Dioksinų rasta šeštadalyje. O pernai iš 16 mėginių teršalų neaptikta nė viename iš jų. Tačiau ar neužteršta žuvis, nepatenkanti į tiriamų rūšių sąrašą, neaišku.

Išeitis: recirkuliacinėse sistemose auginamos žuvys Lietuvoje kol kas tėra nedaug žuvininkystės įmonių, kurios naudotų šiuolaikines technologijas (pvz., uždarąsias recirkuliacines sistemas). Tokios technologijos nepristatomos žvejams, verslo atstovams, ūkininkams ir netampa jų veiklos objektu.
Akvakultūra – viena iš ypač greitai augančių ūkio šakų visame pasaulyje ir, remiantis prognozėmis – ji bus ypač plėtojama 21-ame amžiuje. Atsižvelgiant į tai, kad jūrų žuvies ištekliai artėja arba jau pasiekė savo maksimalią išnaudojimo ribą ir jų laimikių augimo galimybės jau išsemtos, produkcijos gamyba akvakultūroje turės išaugti netoli 500 procentų, kad būtų patenkintas globalinis jūros produktų ir gėlųjų vandenų žuvininkystės poreikis 2025 m. (Parker 1995).
Apie vieną iš tokių įmonių toliau. Merkio™ Šamus augina Utenos rajone įsikūrusi moderniosios akvakultūros įmonė „Giedrupė“. Tai – šeimyninis verslas, kuriam vadovauja daugiau nei 30 metų povandeninį pasaulį tyrinėjantis žuvų ekspertas Artūras Merkys. Šamai auginami patalpoje taikant modernias technologijas, užtikrinančias natūralų vandens ir oro atsinaujinimą. Tai – aukščiausios kokybės produkcija Lietuvoje.
Šaltinis: Grynas.lt ir Ekovita.lt
Apie vieną iš tokių įmonių toliau. Merkio™ Šamus augina Utenos rajone įsikūrusi moderniosios akvakultūros įmonė „Giedrupė“. Tai – šeimyninis verslas, kuriam vadovauja daugiau nei 30 metų povandeninį pasaulį tyrinėjantis žuvų ekspertas Artūras Merkys. Šamai auginami patalpoje taikant modernias technologijas, užtikrinančias natūralų vandens ir oro atsinaujinimą. Tai – aukščiausios kokybės produkcija Lietuvoje.
Šaltinis: Grynas.lt ir Ekovita.lt