Šilkmedžio uogos - saldžiau už cukrų

  • Užauginta Lietuvos ūkyje.
  • Sezonas trunka vos 2-3 savaites. Uogos priklausomai nuo oro sąlygų noksta birželio pabaigoje - liepos pradžioje.
  • Ypatingai tinka šaldymui. Atšildytos uogos beveik nepraranda saldumo.
  • Uogos labai saldžios, desertinės, minkštos. Primena avietes.
  • Nors uogos labai saldžios, tačiau jos tinkamos ir diabetikams.
  • Šilkmedis kilęs iš Kinijos. Kadaise buvo uždrausta jį išvežti iš šios šalies. Už tai būdavo skiriama mirties bausmė (ir tam, kuris pardavė šilkmedį, ir tam, kuris jį nusipirko).
Baltos ir juodos šilkmedžio uogos
Baltos ir juodos šilkmedžio uogos

Kuo ypatingos šilkmedžio uogos?

Šilkmedžio uogose gausu gliukozės ir fruktozės, pektinų, geležies, antioksidantų, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinų ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų ir mineralų. Teigiama, kad nuolatos vartojant šias uogas, jos gali padėti pastiprinti kraują, teigiamai veikia širdies veiklą, medžiagų apykaitą bei nervų sistemą, turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, stiprina peršalus, naudingos sergantiems diabetu.
Baltos šilkmedžio uogos yra saldžiausios, tačiau jos greičiausiai oksiduojasi ir šiek tiek patamsėja. Juodosios ir raudonosios uogos laikosi geriau.

Kuo naudingos šilkmedžio uogos?

  • Padeda valyti kraują, gerinti kraujo gaminimąsi, normalizuoti medžiagų apykaitą;
  • šias uogas rekomenduojama vartoti esant nutukimui, anemijai, peršalimui ir pan.;
  • jos turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių;
  • šilkmedžio uogos naudingos širdies veiklai, nervų sistemai.

Kur ir kaip auginamos šilkmedžio uogos?

Šilkmedžiai auga Kauno rajone. Ūkininkas šiuo metu yra apsodinęs 3 hektarų plotą. Augantys šilkmedžiai subrandinta tiek baltąsis, tiek raudonąsias, tiek juodąsias šilkmedžio uogas. Medžiai pasodinti prieš 5-7 metus ir 2015 metais jau davė pirmąjį derlių. Derlius kiekvienais metais didėja, o medžiai gali derėti 50 ar net 100 metų.

Šiek tiek istorijos apie šilkmedį

Apie šilkmedį dauguma esame girdėję, kad tai medis, kurio lapais minta šilkverpio vikšrai, o iš šių kokonų gaminamas lengvutis šilkas. Viduramžiais į Lietuvą šilko audinys patekdavo iš Europos, į kur atkeliaudavo iš Kinijos garsiuoju Šilko keliu. Dar XVIII-XIX amžiais buvo bandoma auginti šilkmedžius ir Lietuvos dvarų parkuose, o Prūsijoje – šalia bažnyčių ir net kapinėse. Norėta išgauti šilką, bet nesėkmingai, nes šie vikšrai pas mus nežiemoja. Bet patys medžiai kuo puikiausiai auga Lietuvoje ir tai ganėtinai nereiklūs, nokinantys skanias uogas ir turintys vaistingus lapus medžiai. Kartais seni žmonės šilkmedžius vadina avietmedžiais, nes jų uogos panašios į avietes arba „morėmis“ (lotyniškas augalo pavadinimas yra Morus).
Picture
Juodos šilkmedžio uogos ant medžio
Picture
Priskintos juodosios šilkmedžio uogos
Picture
Nokstančios šilkmedžio uogos ant medžio
Picture
Brandus šilkmedis


​Įvairūs patarimai

  • Šaldytos šilkmedžio uogos beveik nepraranda savo saldumo kaip įprasta kitoms uogoms, todėl galima šaldyti netrintas, be cukraus. Tai puikus desertas ištisus metus. Vaikai šaldytas šilkmedžio uogas tiesiog dievina.
  • Šilkmedžio uogas rekomenduojama kuo greičiau suvalgyti, nes jos ilgai neišsilaiko.
  • Saldžias ir labai skanias šilkmedžio uogas galima valgyti vienas, su jogurtu ir sausais pusryčiais, taip pat tiks kepiniams, arbatai ar kokteiliams gardinti.
Picture
Baltos, raudonos ir juodos šilkmedžio uogos


Paragaukite Merkio™ produktų

  • Merkio™ produktus augina kruopščiai atrinkti Lietuvos ūkininkai.
  • Auginami švariai ir atsakingai.
  • Ruošiami tik pagal išankstinius užsakymus, todėl visada pristatomi švieži.