Šilkmedžio uogos - saldžiau už cukrų
|
Kuo ypatingos šilkmedžio uogos?
Šilkmedžio uogose gausu gliukozės ir fruktozės, pektinų, geležies, antioksidantų, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinų ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų ir mineralų. Teigiama, kad nuolatos vartojant šias uogas, jos gali padėti pastiprinti kraują, teigiamai veikia širdies veiklą, medžiagų apykaitą bei nervų sistemą, turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, stiprina peršalus, naudingos sergantiems diabetu.
Baltos šilkmedžio uogos yra saldžiausios, tačiau jos greičiausiai oksiduojasi ir šiek tiek patamsėja. Juodosios ir raudonosios uogos laikosi geriau. Kuo naudingos šilkmedžio uogos?
Kur ir kaip auginamos šilkmedžio uogos?Šilkmedžiai auga Kauno rajone. Ūkininkas šiuo metu yra apsodinęs 3 hektarų plotą. Augantys šilkmedžiai subrandinta tiek baltąsis, tiek raudonąsias, tiek juodąsias šilkmedžio uogas. Medžiai pasodinti prieš 5-7 metus ir 2015 metais jau davė pirmąjį derlių. Derlius kiekvienais metais didėja, o medžiai gali derėti 50 ar net 100 metų.
Šiek tiek istorijos apie šilkmedįApie šilkmedį dauguma esame girdėję, kad tai medis, kurio lapais minta šilkverpio vikšrai, o iš šių kokonų gaminamas lengvutis šilkas. Viduramžiais į Lietuvą šilko audinys patekdavo iš Europos, į kur atkeliaudavo iš Kinijos garsiuoju Šilko keliu. Dar XVIII-XIX amžiais buvo bandoma auginti šilkmedžius ir Lietuvos dvarų parkuose, o Prūsijoje – šalia bažnyčių ir net kapinėse. Norėta išgauti šilką, bet nesėkmingai, nes šie vikšrai pas mus nežiemoja. Bet patys medžiai kuo puikiausiai auga Lietuvoje ir tai ganėtinai nereiklūs, nokinantys skanias uogas ir turintys vaistingus lapus medžiai. Kartais seni žmonės šilkmedžius vadina avietmedžiais, nes jų uogos panašios į avietes arba „morėmis“ (lotyniškas augalo pavadinimas yra Morus).
|
Įvairūs patarimai
|